Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Liepos, 2018

Trys tekstai.

Vaizdas
Visi jie saugiai sėdi mano, jau uždarytame, tinklaraštyje, kur aš bandžiau iš kelių sakinių ar vos kelių pastraipų lipdyti milžiniškas prasmes. Galbūt kai kurie jau bus regėję juos, bet šiandien man kažkodėl labai norėjosi pasidalinti kažkuo, kas buvo seniai, kai buvo geriau. Iškelti tris tekstus į paviršių, jūsų akims apžiūrėti, o smegenims apmąstyti. Trijulė, kuri vėl nori būti matoma. vaizduotės užkrėtimas. kovo 18, 2017  tai toks fenomenas, kai mintyse savavališkai ir nekontroliuojamai nuolat kartojasi vizijos, kurios po truputį naikina sveiką protą ir paverčia tave nieko nesuvokiančiu padaru, bandančiu nesuprantamai pasakyti, jog kažkas išgraužė smegenis ir dabar beprotiškai gelia tą tuštumą galvoje. kiti net nenutuokia, kas yra už jų sielų. kad ten kartais tyliai tūno juodos begalybės. kiek girdėjau, jos turi aštrias iltis, kuriomis taip sudrasko viską, kas tik prisiartina, jog net kraupu ir šiurpu pasidaro, žvelgiant į suniokotus objektus, kurie per naivumą priartėjo per

Kalbomis permirkusios vasaros naktys.

Vaizdas
Mes naktimis prikalbame pilnus kibirus prisiminimų, pasakojimų apie save ir kitus, prilaistome tiek daug netikrų ir tik mūsų slapčiausiuose troškimuose gyvenančių situacijų ar reiškinių, kurie reiškia tiek daug, kad net per daug - juk to nebus. Iškalbame visą ežerą, prie kurio tą naktį ir sėdime, nupasakojame visą rasą nuo medžių parke, kur krykštaujame ant sūpynių. Dalykai, kurie nutiko seniai, tačiau jie vis tiek buvo. Net jeigu ir nutylame, vis vien plaukiojame sakinių bangose, kurias pasakėme arba pasakė mums, užvertę galvas į temstantį ar švintantį dangų. Taigi, tokios neišsemiamos mano vasaros naktys, kaip ir kiekvienais metais. Šįsyk mano naktys šiek tiek nepastovios. Būna, kai akis sumerkiu tik paryčiais, tačiau pasitaiko, kai užmiegu net vidurnakčio nesulaukusi. Bet man taip patinka, kiekviena diena vis atneša kažką įdomaus ir naujo, jaučiu kaip ilsiuosi ir ruošiuosi trečiam kursui. Priešpaskutiniam. Kaip baisu. Labai daug skaitau, šiek tiek mažiau rašau. Minčių ar idėjų netr

Pigios knygos. #1

Vaizdas
Beveik visą semestrą laisvu nuo paskaitų metu aš medžiojau. Medžiojau knygas, pigias knygas iš įvairiausių knygynų aplink mano universitetą, į kuriuos dažniausiai po paskaitų vis užsukdavau apsidairyti. Mano lentyną pildė skaitiniai už dvidešimt, keturiasdešimt centų, eurą, du ar tris eurus. Puikus jausmas aplankydavo, kai nusipirkdavau keturias knygas už mažiau nei du eurus. Kadangi universitetas spaudė mane su privalomąja literatūra, savo pirkinius pradėjau skaityti tik prasidėjus vasaros atostogoms. Ir skaitydama pagalvojau, jog galiu netgi tokią rubriką savo tinklaraštyje sukurti, kur aš pasakočiau apie visas tas nebrangias, mano lentynas laužančias ar ant stalo sukrautas knygas, kurių tiek daug turiu. Taigi. Pirmoji knyga, kurią perskaičiau per mažiau nei parą, yra norvegų rašytojos Maritos Fossum. Trumpas, net šimto puslapių nesiekiantis, kūrinys rašytojai pelnė svarbiausią norvegų literatūros prizą ir bent jau man susiskaitė labai lengvai ir maloniai, tik gal šiek tiek nuobodo