Skaisti naktis.

Nusinešu kompiuterį, ausines ir užrašus į atokiausią namų kampą. Atverčiu nešiojamą kompiuterį, įsijungiu tuščią popieriaus lapą ir bandau sugaudyti padrikas mintis, kurios pasipylė užrašų knygelėje, į vieną tekstą. Spotifajuje susirandu twenty one pilots ir klausau " Levitate ". Kartais įsijungiu ir Lorde, nes T. sakė, jog mes panašios. Kažkuo. Arba Arctic Monkeys. " Four Out Of Five " primena jų koncertą ir kelionę į Berlyną, kur jaučiausi lyg ten man vieta. Laikrodis rodo jau gerokai po vidurnakčio, ausyse pulsuoja muzika, o žodžiai, kuriuos noriu užrašyti - smilkiniuose, mintyse, gal net kraujyje. Aš ir vėl gerai jaučiuosi, vėl savimi ir vėl pakankamai pilna tekstų, kuriuos norisi užrašyti. Ir taip kiekvieną naktį, kai man nesinori prisigerti miego. Man labai patinka rugpjūčio naktys, nes jos tokios dailios, su visomis žvaigždėmis, ilgais pokalbiais ir pro ausis bėgančiomis mintimis. Vasaros pabaiga kažkuo primena Naujuosius Metus. Šio metų laiko galas - koncent

David Levithan yra amerikiečių rašytojas, sulaukęs pripažinimo už knygas paaugliams, o ši knyga yra pirmasis autoriaus kūrinys suaugusiems ir tai yra tikrų tikriausias žodynas, tik skirtumas tas, jog prie kiekvieno žodžio yra ne tik vertimas, tačiau ir trumpas pasakojimas. Dar neteko skaityti tokia forma pateikto romano, tačiau būtent tai ir paverčia kūrinį originaliu ir savotišku. Tai išsibarstęs pasakojimas apie du įsimylėjėlius, padrikai lipdoma istorija apie juos, jų kasdienybę, naudojant raktažodžius iš kurių ir susideda įsimylėjėlių žodynas. Labai lengvas skaitinys, parodantis dviejų žmonių gyvenimą ir jų santykius iš įvairių pusių ar perspektyvų, įmanoma perskaityti ir per vieną dieną. Žinoma, dar ir naujų angliškų žodžių išmoksti, kurie tiems tekstukams parinkti labai taikliai. Palikau kelis eurus knygyne ir ši knyga jau buvo mano. Tai, jog pavadinimas yra „Įsimylėjėlių žodynas“, iškart parodo, kad čia bus kalbama apie du žmones ir jų santykį tarp jų, apie jų autentišką ir vie

Vieną vakarą aš labai daug kalbėjau su T. Apie savo būseną, stabilumą, kuris varo iš proto, nes nejudi, o stypsai vietoje. Labai vargina. Viskas vyko tos dienos, kai bandžiau prisėsti ir kažką parašyti, tačiau likau nusivylusi savimi, vakarą. Sukome ratus aplink miestą ir daug kalbėjome. Labai daug. Mano vasaros tapo kažkokiomis tuščiomis, T. siūlo idėją, jog galbūt tai ženklas, kad suaugome ir man belieka tik nusukti veidą ir stipriai užsimerkti. Nenoriu. Vasaros tuščios, nes jų nebesugebu aprašyti. Po pokalbio su T. suvokiau, jog reikia statyti save prieš save ir pačiai išsiaiškinti savo nerašymo ir apskritai nieko nenorėjimo daryti priežastis. Viskas, kas man liko, yra tik bukas nuobodulys, nors mintys galvoje verda. Nesustoja net sekundei. Galbūt sunku rašyti, nes visko susikaupę tiek daug ir nebežinau kaip pedantiškai tai sudėti ant popieriaus lapo. Galbūt aš tiesiog užmigdžiau savo įgūdžius transliuoti prasmę žodžiais su kiekvienu geros minties užrašymo atidėliojimu. Galbūt mano