trečiadienis, rugpjūčio 22, 2018

Dar viena, paprasta rugpjūčio naktis.

Nusinešu kompiuterį, ausines ir užrašus į atokiausią namų kampą. Atverčiu nešiojamą kompiuterį, įsijungiu tuščią popieriaus lapą ir bandau sugaudyti padrikas mintis, kurios pasipylė užrašų knygelėje, į vieną tekstą. Spotifajuje susirandu twenty one pilots ir klausau "Levitate". Kartais įsijungiu ir Lorde, nes T. sakė, jog mes panašios. Kažkuo. Arba Arctic Monkeys. "Four Out Of Five" primena jų koncertą ir kelionę į Berlyną, kur jaučiausi lyg ten man vieta. Laikrodis rodo jau gerokai po vidurnakčio, ausyse pulsuoja muzika, o žodžiai, kuriuos noriu užrašyti - smilkiniuose, mintyse, gal net kraujyje. Aš ir vėl gerai jaučiuosi, vėl savimi ir vėl pakankamai pilna tekstų, kuriuos norisi užrašyti. Ir taip kiekvieną naktį, kai man nesinori prisigerti miego. Man labai patinka rugpjūčio naktys, nes jos tokios dailios, su visomis žvaigždėmis, ilgais pokalbiais ir pro ausis bėgančiomis mintimis. Vasaros pabaiga kažkuo primena Naujuosius Metus. Šio metų laiko galas - koncentruota veikla ir skubėjimas padaryti tai, ko nespėjai per visus tuos tris ar du mėnesius. Visai kaip metų pabaigoje - skubame, darome, baigiame, nes norisi naują pradžią pasitikti švariems ir turintiems tą galimybę galvoti naujus darbus ar tikslus vietoje tų, kuriuos taip karštligiškai skubėjome užbaigti paskutinėmis gruodžio dienomis. Juk nerašysi to, ką nori padaryti, ant dar nepabaigto. Vartome baltus lapus kiekvienos menkutės pradžios proga, o man kartais atrodo, kad be reikalo. Be reikalo save apkrauname pažadais, kurių nesilaikome, ar tikslais, kurių nepasiekiam. Kartais tiesiog nepavyksta. Ir nėra būtinybės draskytis ir plėšytis, ypač, kai matai, jog nespėsi. Nieko tokio. Pasaulis nuo to nesugrius. Net nesudrebės, jei atvirai.
Aš pati sau prisirašiau tiek dalykų, kuriuos norisi padaryti, turint to brangaus laisvo laiko. Viską reikia padaryti vasaros metu, nes mokslo metais aš tikrai neturėsiu tam nė minutės. Tačiau skaičiuojant paskutines šio metų laiko dienas, aš suprantu, kad nieko tokio. Nieko baisaus, jog neprirašiau krūvos naujų tekstų, apie kuriuos galvodavau paskaitų metu, nieko tokio, jog neperskaičiau visų keturiolikos knygų, į kurias vis liūdnai žvelgdavau, rankose laikydama privalomą literatūrą, ir visiškai nereikia krimstis, jog nepažiūrėjau viso to sąrašo filmų ar serialų. Žinoma, čia tik tie paprastučiai tikslai, visiškai neypatingi, bet vis tiek tikslai. O kiek dar jų slypi mano galvoje. Visi tokie patys - iki galo neįgyvendinti. Bet nieko tokio. Aš sau už tai atleidžiu. Vietoje neįgyvendintų siekių iššoka akimirkos, kurios įvyko - kiekvienos savo gyvenimo sekundės nesuplanuosi. O kartais tos akimirkos dar net mielesnės nei jausmas, kuris apima, pagaliau užbraukus kurį nors iš darbų savo to do list'e. Šią vasarą aš supratau, jog vis dėlto gyvenu dėl jų. Netyčinių momentų, kurie po kažkiek laiko vis tiek nugula mano užrašuose. Ar bent jau prisiminimuose.
Ir tai tik maža dalis viso to, kas vyksta mano galvoje dar vieną, paprastą rugpjūčio naktį.
Take it easy for a little while
Come and stay with us

12 komentarų:

  1. toks labai ramus, tikru rugpjūčiu kvepiantis įrašas. ačiū!
    beje, nuostabus muzikos skonis. <3

    AtsakytiPanaikinti
  2. Man patinka tos įterptos nuotraukos į tekstus. Lauksiu naujo įrašo!!! ❤❤

    AtsakytiPanaikinti
  3. Puikios mintys!! Ypač apie rugpjūčio dienas.

    AtsakytiPanaikinti
  4. grįžusi į tinklaraštininkų namus negaliu suvokti, kad vis dar rašoma, kuriama ir skaitoma! labai džiaugiuosi ir aš prisijungusi su nauja kelione, o tau sėkmės❤

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. smagu, jog ir tu prisijungei prie mūsų! sėkmės ir tau ♥

      Panaikinti