Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Rugsėjo, 2018

Trobelė miške.

Vaizdas
Apsupti grėsmingų ir aukštų medžių, sniego pusnių bei tylos, Keitė ir Markas savaitgalį leido dviese, miško gilumoje besislepiančioje trobelėje, Kanadoje. Gurkšnodami karštą vyną, du įsimylėjėliai glaustėsi vienas prie kito, pliurpė apie buitį, būtį ir kitus niekus, klausėsi kaip vėjas kraupiai švilpaudamas žaidė su sniegu. - Žinai, šituose miškuose visai neseniai pradingo pora keliautojų, - Markas pakeitė temą į pastarųjų dienų aktualijas. -    Nejaugi? Ir jų vis dar nerado? -    Ne, iššukavo visą mišką kelis kartus, su šunimis, su sraigtasparniais ir nieko. - Tikriausiai sušalo kur nors, - spėjo Keitė. - Bet juk būtų radę lavonus. - Gal žvėrys sudraskė. - Gal. Keitė pakilo nuo sofos ir nuėjo įsipilti dar vyno. Markas stebėjo šokančią ugnį židinyje ir galvojo apie nelaimingą dviejų keliautojų likimą. - Tokiu oru nenorėčiau vaikštinėti miške, - tarė Keitė, sėsdamasi šalia Marko su puspilniu puodeliu karšto vyno. - Tau ir nereikės, - nusijuokė Markas, - Gal pažiūrime

Nuotrupos iš egzistencijos #2.

Vaizdas
Grotelių ir skaičių mano sąsiuviniuose daug, nors pastarajame, kurį užbaigiau paskutinėmis vasaros dienomis, naujiems mokslo metams jau kvėpuojant į sprandą, pamečiau skaičių ir jau nebedėjau nieko. Tiesiog rašiau. Tačiau noras kažkuo dalintis yra toks pat didelis, kaip ir tas pamestas skaičius. Galbūt kažkam įdomu, galbūt kažkas randa juose kažkokios prasmės, galbūt tiesiog gražu paskaityti, o galbūt kažkas kažko išmoksta. Dar daugiau kąsnių ir trupinių iš mano kasdienybės - tuoj bus visas kepalas. Skanaus. #54 Kartais žmonės manęs klausia ar jie netrukdo man rašyti. Ar nekelia kokių sunkumų su kūryba. Aš tik nusijuokiu. Kaip mūzos gali trukdyti? #57 Šiandien ryte sėdėjau pas T. bute virtuvėje. Jis darė pusryčius, grojo senos dainos, tokios, kokių klausydavosi mano mama. Suvokiau, jog mane beprotiškai surakino nostalgija laikams, kuriuose dar net neegzistavau. Nostalgija, kuri dabar mane ypač pjauna, kai sėdžiu viena bendrabučio kambaryje, kol už lango - naktinis Vilnius. O pas m

Vasara buvo gera, nes...

Vaizdas
... dariau nuoširdžiai tai, ką norėjau. Skaičiau, sėdėjau su draugais prie ežero, rašiau, džiaugiausi karštomis ir saulėtomis bei vėsiomis ir lietingomis dienomis, miegojau ne per daug ir ne per mažai. ... pagaliau gyvai pamačiau Arctic Monkeys ir kaifavau nuo jų muzikos dešimttūkstantinėje minioje, kartu su kitais fanais. Pamačiau kas yra Opener'io festivalis. Gal geriau sakyti suvokiau. ... perskaičiau labai gerą knygą, kuri išlupo lauk į paviršių mano norą rašyt; priminė, jog nėra jokių tabu ar suvaržymų kuriant. Jog reikia tiesiog imti tušinuką į rankas ir rašyti, braukti, vėl rašyti. Ir taip be galo, kol pagaliau išrašai viską, kas švinko galvoje. Įkvėpimas įkvėpimas įkvėpimas. Ir net nebereikia iškvėpti. ... vėl pradėjau raizgyti minčių tinklus, semdamasi įkvėpimo iš kasdienybės, kartais vis apibarstydama juos vaizduotės druska. Kad būtų įdomiau. Ir puslapiai užrašų knygutėje pradėjo pildytis vis dažniau ir dažniau. ... nebuvo tokios dienos, kai norėjosi skaičiuoti dienas