Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Lapkričio, 2018

Žvakių švieselės, kurios plevena tamsoje.

Vaizdas
Man Vėlinės yra vienas iš mėgstamiausių metų įvykių. Ir, be abejonės, pats paslaptingiausias. Temsta anksti, kyla vėjas, beveik visi lapai pūva mums po kojomis, medžiai gėdingai nuogi, o mes tylūs, ramūs, susikaupę, nes juk Visų Šventųjų diena. Tą dieną net mes šventais jaučiamės. Klaidžiojam tamsoj po kapų labirintą, braukiam degtukus ir degam žvakes, dėliojam iš jų kompozicijas ir mintimis nors trumpam užklystam ten, kur renkasi visi išėję - atmintyje. Man patinka ta tyla, tos krūpčiojančios liepsnelės, primenančios iš kapo kylančias vėles, norinčias su mumis pasisveikinti ir sulėtėjęs gyvenimo tempas, nes visi tarsi trumpam užšąla laike ir apsimeta, jog savaitgalis, kadangi gavo laisvą dieną vidury savaitės. Ne išimtis ir aš. Buvo labai jauki savaitė. Paskaitų mažai, o trečiadienio vakarą jau oficialiai sau skelbiau savaitgalį. Tarsi mažos atostogos trumpam sustoti ir atsikvėpti po labai ilgo bėgimo. Užsiropščiau siaurais laiptukais į palėpę, močiutės namuose, ir iki dviejų nakties