Skaisti naktis.

Praeitą savaitę, kiekvieną vakarą aš izoliuodavau save nors penkiolikai minučių, kad suprasčiau ir įtikinčiau save, jog geriausiai sekasi rašyti naktimis ir vienai. Manau, jog kitaip ir būti negalėjo. Tik liūdna tai, jog kažką parašius ar sukūrus naktį, nelabai atsiras kam visa tai parodyti, nes visi jau devintą sapną sapnuoja. Ir dar supratau tai, jog man labai smagu rengti lenktynes tarp savo minčių ir rankos - ar greičiau rašau, ar greičiau galvoju. Izoliacija ir supratimas. Tik tiek ir buvo per šias atostogas. O man itin patinka nuo visko atsiriboti ir tyliai kampe rašinėti. Nes kuklios mintys lenda lauk tik tada, kai aplink nieko nėra. Visai neseniai baigiau skaityti knygą apie visokių rašytojų, režisierių, kompozitorių, dailininkų, išradėjų ir visokių kitokių žmonių rutinas ir tai buvo vienas iš tų dalykų, kuris įkvėpė mane eksperimentuoti su savo pačios dienotvarke. Gaila tik tiek, jog kitą savaitę mano puikioji rutina subyrės ir teks dėlioti naują, kurioje bent aštuoniasdešimt

Aš šitą idėją pradėjau lukštenti dar prieš Kalėdas, sąsiuvinyje užsirašiau " ??? " ir keletą punktų, kuriuos norisi įvykdyti, bet po to man dingo visas laisvas laikas ir jau teko rašyti rašto darbus artėjantiems deadline'ams. Šiandien kažkaip prisiminiau ir sugalvojau, jog kada vėl, jei ne dabar? Bijau iki sesijos pabaigos užmiršti savo gerus ketinimus. Taigi. Kiek pamenu, tinklaraštininkų bendruomenė niekada nebuvo per daug aktyvi, tačiau pastaruoju metu, atrodo, jog didžioji dalis paniro į kažkokį žiemos miegą. Beveik visos grupės vedaknygėje užpildytos tiesiog tinklaraščių reklamomis, nebeliko bendravimo tarpusavyje ir man dėl to kažkaip liūdna. Visada atrodė, jog kitaip auditorijos ir neturėsi, jeigu neskaitysi kitų įrašų ir nesidalinsi idėjomis ar šiaip mintimis komentaruose pas kitus autorius. Ir negaliu skųstis, nes pas mane tai vis dar vyksta. Bet gaila, jog tik pas mane. Norisi daugiau bendravimo tarp žmonių, kurie turi ir rašo tinklaraščius. Norisi, kad visi vie