pirmadienis, vasario 04, 2019

Unikalumas.

 - Bet juk mes unikalūs ir niekas mūsų nepakeis! – šūktelėjo L. dėliodama puodelius ant spintelės.
- O nemanai, jog mūsų unikalumas yra tiesiog skirtingos savybių kombinacijos? Tos pačios savybės, tik skirtingai sudėliotos? – pakėlė vieną antakį P.
- Gal geriau sakyti, jog visi galvoja unikaliai? – tarstelėjo M., ieškodama arbatos.
- Koks skirtumas, - pavartė akimis J. – Gal geriau paduokit man degtukus.
- Gaudyk, - P. metė degtukų dėžutę J.
Tą pačia akimirką, kai J. sugavo degtukus, visame name dingo elektra. Keturi žmonės tyliai stovėjo tamsoje.
- Žinot, visi siaubo filmai taip ir prasideda, - tyliai tarė M.
- Čia gyvenimas, o ne filmas, - nutraukė J.
- „Life imitates art“, - pacitavo L.
- Tikriausiai saugiklius išmušė, - garsiai samprotavo P.
Tamsoje, pasišviesdami telefonais, jie apsiavė batus ir apsirengė striukes. Lauke tyliai snigo, o dangus buvo kaip išpiltas juodas rašalas. Visi patraukė vorele per sniego pusnis link miško, kuris išdidžiai ošė už vienišo namo pamiškėje. Nepriėję prie miško jie sustojo. J. bandė atlupti tranformatorinės dureles, kurios buvo užšalusios, o P. švietė su telefonu. M. ir L. stovėjo už jų, žiūrėdamos tai aukštyn į dangų, tai į medžių viršūnes, tai mindžiodamos sniegą sau po kojomis. Buvo matyti kaip name vėl įsižiebė šviesos.
- Sutvarkyta, - sumurmėjo J.
Keturi žmonės slinko atgal per sniegą namo link. Praeidama pro langą ir netyčia ten dirstelėjusi L. sustojo kaip įbesta.
- Kas yra? – paklausė M.
- Ten kažkas yra, - prisimerkusi, norėdama geriau įžiūrėti, suniurnėjo L.
- Kaip tai? – P. priėjo arčiau lango.
Vaizdas, kuris buvo regėti pro langą viduje, pribloškė juos.
Viduje buvo L., M., J. ir P.
- Ten mes? – lyg klausė, lyg teigė M.
- Negali būti, - suniurnėjo J.
- Gal man haliunkės, - burbėjo P.
- Kažkokia nesąmonė, - L. suraukusi antakius stebėjo keistą reginį pro langą.
Buvo matyti, kaip prie stalo sėdėjo, gėrė arbatą ir juokėsi J. ir M., kaip L. iškėlusi rankas šoko vidury kambario, o P. junginėjo TV kanalus. Keturi žmonės už lango stebėjo save, nesuvokdami, ar tai vyksta iš tiesų.
- Jeigu mes čia, tai kas ten?
- O jeigu mes ten, tai kas mes?
Keturi žmonės pro praviras duris tiesiog sugriuvo vidun.
- Kas čia vyksta? – piktai riktelėjo vienas iš jų.
Viduje buvę L., M., J., ir P. sutrikę žvelgė į juos.
- Ko jums reikia? – stodamasis iš savo vietos, surauktais antakiai paklausė J.
- Kas jūs tokie? Kodėl jūs čia? Ir kas čia vyksta? – įsibrovėliai užpylė juos klausimais.
- Galvokite, jog mes esame geresnės jūsų versijos, - nusijuokė L.
- Kurios jus pakeis, - pridūrė M.
- Kaip suprast?
- Tiesiogiai, - nusijuokė L.
Po kelių dienų miške buvo rasti keturi, vienas šalia kito gulintys lavonai. Sušalusių kūnų niekas neatpažino.

8 komentarai:

  1. Skaičiau šitą kūrinį, hehe, ir man patiko. Sakiau, kad man kūrinys patiko ir žinai, kad man visi tavo kūriniai patinka. (Wow, kiek daug "patinka" mano sakiny).

    Džiaugiuosi, kad pažįstu tave, nesustoji kurti kažko WOW, ko man ir reikia.
    ♡♡♡♡♡♡♡♡♡♡

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. labai džiaugiuosi, jog patiko! ir ačiū tau, jog skaitai!

      Panaikinti
  2. Seniai neskaičiau tokios geros kūrybos. Bravo!

    AtsakytiPanaikinti