pirmadienis, liepos 01, 2019

Penkios knygos iš krūvos.

Namuose, ant savo rašomojo stalo, turiu tokią krūvą knygų, kurias planuoju skaityti. Šią vasarą, naudodamasi proga sudalyvauti ir taip pat perskaityti penkias knygas iš tos krūvos, dalyvauju "Vasara su knyga" iššūkyje. Pagrindinis mano tikslas buvo (ir yra) kaip įmanoma labiau sumažinti neperskaitytų knygų skaičių ant savo stalo ir perskaityti kuo daugiau, nes vos tik prasidės mokslo metai, aš ir vėl nebeturėsiu laiko skaityti to, ką noriu. Tikslui įgyvendinti, kad bent penkios knygos būtų iš tos krūvos perskaitytos, dalyvauju iššūkyje; ir nors dauguma jau parodė savo sąrašus knygų, kurias skaitys, kiti jau ir perskaitė, aš vis vien noriu pasidalinti savuoju sąrašu su trumpu komentaru dėl savo pasirinkimo, ypač, kai pastebėjau, jog čia palyginus, su kiekiu kiek perskaitau, mažai kalbu apie knygas.
  • R. Gavelis "Vilniaus pokeris" (lietuvių autoriaus knyga). Atsimenu, kaip lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja sakė, jog, vaikai, neskaitykit šitos knygos. Uždraustas vaisius saldžiausias ir esu didžiai suintriguota perskaityti šią "šlykščią" knygą, ypač turint omeny, jog esu ragavusi ir Tomo Arūno Rudoko prozos. Noriu kompromituoti ir provokuoti save. 
  • "Lietuvos teatras. Trumpa istorija." (bibliotekininko rekomenduota knyga). Kad ir kaip retai tenka apsilankyti, bet aš myliu teatrą. Norisi nors kiek praplėsti suvokimą apie tai ir suvokti kiek pačios Lietuvos istorija turėjo įtakos teatrui. Ir šiaip, palyginus, man trūksta žinių apie patį teatrą ir dalykus, kurie vyko ir vyksta jame.
  • M. Ondaatje "Kačių stalas" (knyga apie keliones). Kruizu keliauja berniukas, kurį per pietus pasodina prie "kačių stalo" - toliausiai nuo kapitono esančio stalo. Kelionė jūra ir kelionė į tą suaugusio pasaulį, kuriame aš pati jaučiuosi labai pasiklydusi ir sutrikusi. Beje, katės ir jūra - šioks toks paradoksas, kuris man atrodo įdomus ir netikėtas. 
  • B. Sansal "Vokiečių kaimas arba Brolių Šilerių dienoraštis" (knyga geltonu viršeliu). Tai yra istorija apie kaltę, skausmą ir sielvartą. Seniai skaičiau knygą - dienoraštį, anksčiau labai mėgdavau tokio tipo literatūrą. Šioje knygoje pinasi daugybė problemų ir siekis atskleisti visus genocido žiaurumus. Skaitant norisi ir man to krūpčiojimo iš baimės, ką žmogus žmogui padarė bei tos stiprios emocijos, kuri nors kiek supurtytų. 
  • I. Simonaitytė "Aukštųjų Šimonių likimas" (mano vardo raidės knyga). Lyg kažką girdėjau, jog dabar šią knygą įtraukė į privalomosios literatūros sąrašą. Man dar neteko jos skaityti, tačiau kažkaip norisi tos vadinamosios lietuviškos klasikos, juk ne be reikalo atsirado tame auksiniame privalomos literatūros sąraše. Ir, beje, po XVIII a. anglų literatūros kurso, pasiilgau lietuviškų autorių. 
Šiai dienai jau esu įveikusi porą knygų iš šio sąrašo, į tarpus perskaitydama ir dar kokią kitą knygą. Galima sakyti, jog taip bandau neprarasti savo skaitymo tempų, kurių man labai reikės kitą semestrą. O ką šiuo metu skaitote jūs?

4 komentarai: