
Aš susikūriau savo rutiną, kuria apgaubiau save kaip kokiu rūbu. Ir kol kiti keikia, jog jiems nuobodu ir nepatinka taip vienodai štampuojamos dienos, aš suvokiu, jog mano rutina verčia mane ieškoti detalių, kurios kiekvieną dieną būna skirtingos - galbūt tie veiksmai, kuriuos aš darau kiekvieną dieną ir tie patys, eiti į universitetą, grįžti iš universiteto, pavalgyti, daryti namų darbus, eiti miegoti, bet aplinkybės, kurios juos gaubia būna vis kitokios - net oras kiekvieną dieną būna ne toks pats. Taigi, kai sava rutina atsibosta sustoji ir apsidairęs pamatai, jog jos aplink tave net nėra. Mėgaujuosi tuo. Nes tie skirtingi momentai mano dienose tokie nenuspėjami, nešantys su savimi mažus lašelius įkvėpimo ir kūrybingumo, kurie būna tokie koncentruoti, jog užtenka tik paragauti. Nusipurtai, kokie jie aštrūs, saldūs, kartūs ar sūrūs būna, ir tada pildai puslapius sąsiuviniuose naktimis. Gyvenimas neskęsta rutinoje, kai pradedi ja mėgautis.
Kūrybinis rašymas yra dalykas, dėl kurio labiausiai excited jaučiausi mokslo metų pradžioje (turbūt net nereikia sakyti ar aiškinti kodėl) ir per pačia pirmą paskaitą, prieš kelias savaites, mūsų klausė, kada mes jaučiamės labiausi kūrybingi. Vakar sugalvojau. Kai varčiau savo senus sąsiuvinius ir akys kliuvo už tokių sakinių, kurie vertė stebėtis struktūra ir parinktais žodžiais, vaizdiniais, kurie sukildavo mintyse, tada supratau, jog kūrybinga jaučiuosi tada, kai didžiuojuosi tuo, ką parašiau. O didžiuotis savimi reikia, ypač jeigu tų sąsiuvinių ir tų sakinių niekas niekad taip ir nepamatys. Esu aršiausia savo pačios kritikė ir kai ta kritikė būna gerąja prasme nustebinta - tai daug reiškia.
Wow kaip įdomiai viską parašei. Net nepastebėjau kaip priėjau galą ir atrodo, kad tiesiog nuo pačių pirmų sakinių supratau tave
AtsakytiPanaikintiačiū! ♥
PanaikintiO, taip! Gerai tave suprantu rutinos klausimu; pati turėjau ištisą pusmetį be paskaitų, universiteto, darbo ar kitų (ne)nuobodžių dėsningai pasikartojančių dalykų ir, žinoma, šiokių tokių atsakomybių pasiilgau. Pasiilgau būtent "iš kitur" primestos rutinos, nes savąją gebu susikurti ir pati, bet toji iš šalies labiau įpareigoja, prideda šiek tiek kitokį poskonį.
AtsakytiPanaikintiŽmonėms patinka pasikartojantys dalykai, dėsningumai; taip veikia mūsų smegenys - nuostabu, kaip jos nuolat prisitaiko mėgti rutiną, o taip pat ir jos pakitimus metų bėgyje.
Itin surezonavo ir pastebėjimas apie kūrybingumo jauseną. O, taip!
taip taip taip! aš irgi kartais atsakomybių pamirštu, nes jos verčia gyventi kažkaip kitaip...
Panaikintiačiū tau už komentarą! ♥♥♥
Oi, kaip gražiai parašyta. Dar ir dėl to smagu, kad taip suprantama ir artima. :))
AtsakytiPanaikintilabai labai ačiū! ♥
Panaikinti