Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Kovo, 2020

Išėjusios minčių srautai.

Vaizdas
Išėjau pasivaikščioti. Norėjau vanilinius debesis pamatyti ne tik pro kambario langą. Ėjau keliu, kurį žinojau iki paskutinio grumstelio; uodžiau gryną pavasario orą ir sekiau rausvą ruožą kažkur ten toli horizonte. Siela ir širdis, maudėsi, tingiai mirko nostalgijoje. Atitrūkau nuo dabarties ir buvau tai vakar, tai rytoj. Įmečiau kumščio dydžio akmenį į milžinišką balą, vien tam, kad išgirsčiau tą nuotaikingą ir linksmą pliumpt. Nuogi medžiai, gėdingai suglaudę šakas, matė kaip kartais šypteliu, kažką prisiminusi. Kažkas buvo gražaus. Žolynų kuokštai, pelkės laukuose, apgriuvę seni sandėliai - laukai ir laukiniai - paleidau mintis pasilakstyti, vos aprėpiu akimis plotus, kuriais jos laksto. Bato pade įstrigo akmenukas. Kaukšiu šaligatviu kaip naujai pakaustytas arklys; kažkur jį pametu ir vėl tampu žmogumi. Kažkur - tai savo gatvėje. Kiemas po kiemo. Kiekvienas turi po griovį, kuris primena puodelį su dugne likusiomis žalios arbatos nuosėdomis. Tik kvapas primena pūvančią žolę,