antradienis, kovo 31, 2020

Išėjusios minčių srautai.

Išėjau pasivaikščioti. Norėjau vanilinius debesis pamatyti ne tik pro kambario langą.
Ėjau keliu, kurį žinojau iki paskutinio grumstelio; uodžiau gryną pavasario orą ir sekiau rausvą ruožą kažkur ten toli horizonte. Siela ir širdis, maudėsi, tingiai mirko nostalgijoje. Atitrūkau nuo dabarties ir buvau tai vakar, tai rytoj.
Įmečiau kumščio dydžio akmenį į milžinišką balą, vien tam, kad išgirsčiau tą nuotaikingą ir linksmą pliumpt.
Nuogi medžiai, gėdingai suglaudę šakas, matė kaip kartais šypteliu, kažką prisiminusi. Kažkas buvo gražaus.
Žolynų kuokštai, pelkės laukuose, apgriuvę seni sandėliai - laukai ir laukiniai - paleidau mintis pasilakstyti, vos aprėpiu akimis plotus, kuriais jos laksto.
Bato pade įstrigo akmenukas. Kaukšiu šaligatviu kaip naujai pakaustytas arklys; kažkur jį pametu ir vėl tampu žmogumi. Kažkur - tai savo gatvėje.
Kiemas po kiemo. Kiekvienas turi po griovį, kuris primena puodelį su dugne likusiomis žalios arbatos nuosėdomis. Tik kvapas primena pūvančią žolę, visai ne arbatą.
Vieniša spingsanti lango akis - kilsteliu galvą; matau kambarį - suku galvą į šoną - kažkas stovi prie lango. Dabar žiūriu į nuogą beržą. Užuodžiu kažkieno cigaretės dūmą - primena tuos pasisėdėjimus kaime, kai būdavau maža ir vasaras ten leisdavau. Pas ką nors susirinkdavo pavėsinėje, dėdės ir tetos garsiai juokiasi ir kalba, o aš užsnūstu močiutės glėby.
Pavasario kvapas toks keistas - kartais primena tą keistą žolelių tepalą žaizdoms, kartais dūmus deginamų šakų, kartais medžių dėliojamus pumpurus ant šakų.
Išėjau pasivaikščioti. Pamačiau tuos vanilinius debesis ne tik pro savo kambario langą; pamačiau ir jaukų rausvą ruožą, šios dienos pabaigą, horizonte. O svarbiausia, jog pabėgau bent keliolikai minučių nuo dabarties - tyliai pasislėpiau praeityje ir ateityje.
Iki tol, kol neatidariau savo namų durų ir dabartis mane rado prieangyje, nusimaunančią batus.

12 komentarų:

  1. Kaip gera įsijungti internetą ir pamatyti Tavo naujus įrašus pirmiausia 💕 ačiū, kad kartu su šiais tekstais nors trumpam galiu pabėgti nuo visa supančio chaoso 🖤

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. kaip smagu! ačiū tau, jog užeini ir skaitai! ♥♥♥

      Panaikinti
  2. Kaip raminančiai ir įtraukiančiai parašei. Tiesiog skaičiau ir nė nepajaučiau kaip perskaičiau, net visai pati užsinorėjau vėl išlysti į lauką. Smagu, kad pradėjai vėl rašyti ir kelti į blog'ą savo darbus. Puikiai susiskaito vakarais, nes žinai, kad niekados neturėsi prie ko kibti. 😊😊

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. nuoširdus ačiū! džiaugiuosi, jog užsuki paskaitinėti! ♥

      Panaikinti
  3. Ėjau šiandien vakare pasivaikščioti ir labai panašiai jaučiausi. Keista, kai eini tais keliais, kuriuos mynei ir prieš keletą metų, ir tokia nostalgija talžo. Net nežinau, skaudu ar gera dėl to. Turbūt ir taip, ir taip.
    Ačiū, kad parašei apie tai, kas taip artima!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. nostalgija baisiai dviprasmiška, iš tiesų. dėkoju, kad skaitai ir komentuoji! ♥

      Panaikinti
  4. Tas jausmas, kuomet perskaitai ir atrandi kažką savo kito žmogaus tekste ❤️

    AtsakytiPanaikinti
  5. Išeiti pasivaikščioti... išties. Juk kaskart tai būna daugiau nei pasivaikščiojimas.

    AtsakytiPanaikinti